Be kategorijos

Kalifas

Mano plunksnose sukasi vėjas Lyg laimingos prabudę pastogės Nuo supamo lopšio. Nuo ąžuolo Seno šakos šitiek matyti! Šoka baltos skarelės, apvalios Baltuoja galvelės Močiučių, Pilnos pasakų. Eina perrišti karvių, Gal ir pasaką kokią pasideda Karvei burnon palaikyti. Užgiedu, o balso Pati nepažįstu Ir užima kvapą Tik baltos galvelės pakyla Ir šypteli saugančiai, Tarsi pažinodamos Ar… Skaityti toliau Kalifas

Be kategorijos · Poezija

Ir taip noris užmigt

Ir taip noris užmigt, ir vėl nepavyksta, tavo drobė pilna viso to, ko nebuvo, ir išaušta sapnai pasunkėjusiom vėtrungėm, ir atšliaužia žalčiai dar neprasidėjusiais, po senų akmenų lėtus regėjimus šokančios moterys dar pasilieka, kalasi vandenys pro gimstančią sakmę ir prateka pienas per proskyną laiko tarp miego ir nemigos, suaugusio – vaiko, ir priteka kuparas pilnas… Skaityti toliau Ir taip noris užmigt