Be kategorijos

Kalifas

Mano plunksnose sukasi vėjas

Lyg laimingos prabudę pastogės

Nuo supamo lopšio. Nuo ąžuolo

Seno šakos šitiek matyti!

Šoka baltos skarelės, apvalios

Baltuoja galvelės

Močiučių,

Pilnos pasakų.

Eina perrišti karvių,

Gal ir pasaką kokią pasideda

Karvei burnon palaikyti.

Užgiedu, o balso

Pati nepažįstu

Ir užima kvapą

Tik baltos galvelės pakyla

Ir šypteli saugančiai,

Tarsi pažinodamos

Ar seniai laukusios.

Giedu, o giedu,

nes tiek daug papasakot!

Tiek daug, bet garsas

Nevirsta į kalbą,

O aš negaliu atsimint

Savo pasakos.

Per giesmę prasklendžia

Ir pačios karalių,

Ir žąsys, ir juodvarnių dvylika,

Ir pamočių niekad

Nepasektos podukrų laimės,

Saujelės kaulelių

Jų brolių,

Atgimusių paukščiais

Ar medžiais,

Kur lizdą susisuku aš jau

Keletą tūkstančių metų

Ir keletą tūkstančių pasakų

Pametu kelią.

Mano plunksnose sukasi vėjas.

Kalifas užmiršo burtažodį,

Vėl nežinau –

Mane ištaria ar tik užrašo.

Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė 2016-06-27/28

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s