Poezija

Tvyrau

Tvyrau senais ežerais

Nebeužeinamais

Lyg pradžia

Ar užmirštantis paryčio rūkas

Be bijojimo

Glaudžiantis galvą prie kvepiančio

Palšo šono

Rasoto, bet šilto kaip vasaros akmenys

Nusėdėti.

Tvyrau balsu

Pro šlapią karvutės snukį,

Siekiančiu taką namo,

Kibirą šalto vandens

Ką tik iš šulinio,

Šienu kvepiančią trumpą

Medinę lovą,

Kurioj tvenkiasi miegas

Kasryt mikliai išbrendamas

Ir šiugžda sapnai,

Vakare aplankysiami.

Tvyrau senais ežerais

Tavo galvoj

Kaip užmirštamas paryčio rūkas

Ką tik iš šilto karvutės snukio

Be bijojimo ir be laukimo jokio

Lyg susitvenkęs paaugusio

Vaiko miegas

Brendamas priešaušriais.

2015-09-10

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s