Poezija

Kol būsiu papasakota

Kai žodžiai mane išsirinks
Ir kai būsiu papasakota
Dusliom samanom,
Kurios moka melodiją
Ir atsimena tekstą,
Ir atsimena, kaip nepaskęstama
Ežeruos jau pakilusiuos skristi,
Kaip išmokstamas šitas vanduo
Ir kaip šokamas, –
Tik negali ištarti,
Garsas nesižiebia,
Ir ne akmenys plakasi
Po marių pakrantėmis
Žydinčią atmintį,
Po marių pakrantėse
Prigulusį vandenį,
Kuriame visos pasakos
Buvo iš tikro.

Ir atsimena, kaip nepaskęstama
Iš to ežero krentant į žemę,
Kada lauki, kol būsi papasakota,
Kol žodžiai tave išsirinks
Iš molinės puodynės ar kubilo,
Ar įstiklinto tuščio dangoraižio,
Ar įstiklinto tuščio.
Duslios samanos laukia nugulusios
Prie grūšelės kamieno
Laukų vidury,
Kol jas ims giedot.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s