Poezija

Kol būsiu papasakota

Kai žodžiai mane išsirinks Ir kai būsiu papasakota Dusliom samanom, Kurios moka melodiją Ir atsimena tekstą, Ir atsimena, kaip nepaskęstama Ežeruos jau pakilusiuos skristi, Kaip išmokstamas šitas vanduo Ir kaip šokamas, – Tik negali ištarti, Garsas nesižiebia, Ir ne akmenys plakasi Po marių pakrantėmis Žydinčią atmintį, Po marių pakrantėse Prigulusį vandenį, Kuriame visos pasakos Buvo… Skaityti toliau Kol būsiu papasakota

Poezija

Tvyrau

Tvyrau senais ežerais Nebeužeinamais Lyg pradžia Ar užmirštantis paryčio rūkas Be bijojimo Glaudžiantis galvą prie kvepiančio Palšo šono Rasoto, bet šilto kaip vasaros akmenys Nusėdėti. Tvyrau balsu Pro šlapią karvutės snukį, Siekiančiu taką namo, Kibirą šalto vandens Ką tik iš šulinio, Šienu kvepiančią trumpą Medinę lovą, Kurioj tvenkiasi miegas Kasryt mikliai išbrendamas Ir šiugžda sapnai,… Skaityti toliau Tvyrau

Be kategorijos · Poezija

Ir taip noris užmigt

Ir taip noris užmigt, ir vėl nepavyksta, tavo drobė pilna viso to, ko nebuvo, ir išaušta sapnai pasunkėjusiom vėtrungėm, ir atšliaužia žalčiai dar neprasidėjusiais, po senų akmenų lėtus regėjimus šokančios moterys dar pasilieka, kalasi vandenys pro gimstančią sakmę ir prateka pienas per proskyną laiko tarp miego ir nemigos, suaugusio – vaiko, ir priteka kuparas pilnas… Skaityti toliau Ir taip noris užmigt