Patarimai dainuojantiems

  1. Dainuodami įkvepiame per burną ir tik prieš frazę, o ne iškart po jos. Įkvėpimas gilus ir lengvas, bet aktyvus.
  2. Įkvepiant išsipučia apatinė pilvo dalis (po bamba), iškvėpdami bent pusę frazės pilvą ir toliau laikome išpūstą – taip formuojama atrama. Į frazės galą nuosekliai pilvas bliūkšta.
  3. Pilvo nereikia laikyti įtempto – tik justi slėgis. Pilvą spustelime žemyn ir į priekį tik esant stiprioms, aktyvioms, dažniausiai aukštoms natoms.
  4. Dainuodami žemas natas pasitelkite žiovulinę gerklės padėtį, gerklę išformuokite ovaliai, smakrą šiek tiek palenkite (tačiau nepritraukite prie kaklo!), stuburą ir kaklą palikdami tiesų ir ilgą.
  5. Stenkitės nekelti smakro į viršų, nebent šiek tiek, kada atliekate aukštas natas pilnu balsu (kitaip tariant, krūtininiu registru).
  6. Kad būtų lengviau pereiti į galvinį registrą, paprasčiausiai vėl palenkite smakrą – garsą nukreipkite ir remkite į priekinę savo kaukolės dalį ties nosies viršumi.
  7. Dainuodami aukštesnes natas su balsiu a arba visais priešakiniais eilės balsiais e, ė, i, galite pakelti lūpų kampučius – tarsi šypsotis. Tik nepamirškite ir toliau žiotis!
  8. Aiškiai tarkime žodžius, žiodamiesi galvokime apie vertikalią gerklės poziciją, kryptį žemyn, gilyn.
  9. Kad dainavimas skambėtų vientisai, dainuodami bet kokį skiemenį, balsį laikykime iki pat galo tokioje pačioje žiojimosi pozicijoje, jos nekaitaliodami – čiauptis pradedame tik nutilus garsui;).
  10. Pasikliaukime savo kūnu ir stebėkime jį – kuo dažniau atkreipkite dėmesį, kokios kūno vietos įsitempusios, kuo greičiau jas atpalaiduokite.
  11. Prisiminkit, kad dainuojat ne tik gerkle, bet ir visu savo kūnu bei savo sąmone – atmintim.